Kuršių ainiai

Galbūt dar ne vėlu, galbūt dar metai nepraėjo … iki kitos Mindaugo karūnavimo dienos. Geros dienos. Tą dieną savo atmintyje aš pažymėjau „šlapia šventė kubu“.Ir viskas prasidėjo dar iš vakaro, vadinamosios, liepos 5 dienos, kuomet ansamblis „Kuršių ainiai“ iš Klaipėdos atvyko sostinėn dalyvauti dainų šventėje „Būties ratu“. Apsistoję „Saulėtekio“ mokyklos sporto salėje, pasikloję „baltą patalėlį“, dar kultūringą „tūsą“ spėjome „numesti“ su dainomis ir įvairių valgių racionu: nuo šaltibarščių su bulvėmis iki keptos duonos bei šokoladu perteptu biskvitu. Žodžiu, tokiu vėlyvu metu ne kožnam pabožnam ir Vilniaus restoranai galėjo pasiūlyti tokį įvairų maisto asortimentą. Buvo „vežančiai“. Dar smagiau, kai tamsioje salėje Alvydas pradėjo šūkalioti ir, tam tikru dažnumu, „šviesaliotis“ (šviesas junginėti). Kažkas bandė pykti, bet jau nebežinojo ant ko: ar ant linksmuolio Alvydo, ar ant nuo išorinio pasaulio atsijungusių ir knarkiančių ansamblistų. (daugiau…)